29 metų amžiaus keliauninko manta nėra didelė. M.Yoshida tempia vežimėlį su būtiniausia įranga: palapine, miegmaišiu, dujine plytele, indais, atsarginėmis lingėmis.

Kiekvieną dieną Masahito praeina apie 40-60 kilometrų. Gaudamas vizas kol kas jis nepatyrė problemų - viskas vyksta sklandžiai.

Dienomis japonas susipažįsta su nauju miestu, bendrauja su gyventojais, naktį miega palapinėje arba pas vietinius, kurie draugiškai priima keistą svečią. Neretai japoną nemokamai apnakvindina ir viešbučiai.

Japonas prastai kalba angliškai, tačiau su nepažįstamaisiais daug bendrauja gestų kalba. Masahito įsitikinęs, kad keliauti transportu nėra taip įdomu. Lėktuvai ir traukiniai trukdo aplankyti visas norimas vietas, susipažinti su žmonėmis ir pajusti tikrą vietos koloritą.

Deja, kol kas japonas neplanuoja aplankyti Lietuvos. Iš Odesos Masahito ketina vykti į Italiją, po to - Portugaliją, iš ten į Sacharos dykumą. Kelionę baigs japonas gimtojoje šalyje.

Kas žygyje buvo smagiausia?
Rytais atsikelti ir šiltas kojas lėtai lėtai kišti į suledėjusius batus. Darydavome tai kiekvieną dieną, kai kurie net po keletą kartų. Kartais į batus įbyrėdavo truputis šviežio sniego - efektas didesnis.
Kuri žygio diena buvo sunkiausia?
Antra žygio diena, kai dar pilnomis kuprinėmis ir be aklimatizacijos turėjome pasiekti 3600 m aukštį. Dusome ir dejavome. Kaip žadėjau grupei - lengvas pakilimas.
Pavojingiausias žygio nutikimas?
Leidžiantis nuo Žalgirio šlaitu riedantis plytos dydžio akmuo pataikė Rimai į šalmą ir sulaužė akinius. Taip šis kalnas palydėjo pirmąjį šiais metais į jį įkopusį žmogų. Lengvas galvos sutrenkimas jautėsi keletą dienų - mergina ėjo ir šypsojosi visą laiką…
Labiausiai pasižymėjęs žygio dalyvis?
Vaidis - peiliu supjaustė man pirštus, išpylė sriubą, susiplėšė kelnes, bet kažkodėl buvo visų labai mylimas. Gal todėl, kad turėjo alaus ir smilkalų.
Gražiausia aplankyta vieta?
Sniego laukai ant plokštikalnio netoli Žalgirio - gražūs ir patys sniegynai, ir juos supančios keterėlės, ir vaizdai nuo jų. Prieš kelionę internete radau šių sniego laukų nuotraukų ir specialiai pakoregavau maršrutą, kad ten nusigautume. Nenusivylėme.
Sako, kalnuose apmąstomas gyvenimas. Ar ką protingo sumąstei per šį žygį?
Kiekviename kalnų žygyje yra suprantami keli svarbiausi gyvenimo dalykai. Pirma, tai, kad minkšta lova yra gerai, antra - kepsnys yra skanu, trečia - atostogauti prie jūros yra labai puiku. O kabėdamas kur nors ant virvės, supranti, koks apskritai nuostabus yra gyvenimas.

kalbino Gintarė Žalkauskaitė

Nuotraukos žygio dalyvių.

Daugiau apie šį lietuvių žygį į Žalgirio viršūnę Tian Šanio kalnuose rugsėjo “Kelionės ir pramogos” žurnale!

Link Kaukazo

Šiais metais vėl vyko Jūsų organizuojamos turiados?
Viena vyko Šiaurės Kaukaze, pradedantiesiems, Bezengi rajone. Tai pakankamai saugus rajonas, kuriame jau ne sykį buvo organizuotos panašios turiados. Būtent ši vieta susieta su tokiais alpinizmo pirmtakais kaip Gediminu Akstinu, Feliksu Mieliausku, Vytautu Vosyliumi. 1959 m. liepos pabaigoje jie vyko į Bezengi rajoną, kur ruošėsi kopti į Dych Tau viršūnę. G. Akstinui tik šio įkopimo trūko iki sporto meistro vardo. Deja, šis žygis Lietuvos alpinistams tapo paskutiniuoju. Rugpjūčio 2d. Dych Tau šlaitais nujudėjusi sniego griūtis nusinešė įkopėjų gyvybes. Dychtau (5205 m.) - antra pagal aukštį Kaukazo (Europos) viršūnė. Radialiniais maršrutais aplankėme tas vietas, užkopėme į keletą nesudėtingų perėjų. Smagu, kad tarp dalyvaujančių buvo alpinizmo veteranas Aleksandras Jurgelionis su 8 metukų anūku Jurgiu. Tai dar kartą parodo, kad kalnai prieinami, bet kokio amžiaus žmonėms. Iš 60 - ties dalyvusių turiadoje, jauniausiam Jurgiui Jurgelioniui buvo 8 metai, vyriausiam gerokai virš 70 -ties. Pasimokėme kopimo elementų, įkopėme į tokią nesudėtingą 2A Misės pavadinimo perėją. Aplankėme keletą viršūnėlių virš 4 000 m. aukščio. Jos tokios nesudėtingos, bet ir ten yra kas veikti. Taip pasibuvome porą savaičių ir grįžome. Kaukazas ne tokie tolimi ar sunkiai prieinami kalnai. Traukinėliu nuvažiuoji, traukinėliu parvažiuoji.

Po Šiaurinę Šambalą

Buvote ne tik Kaukaze?
Kitas mūsų rimtesnis planas buvo aplankyti Altajų. Tai jau kiek sudėtingesnė kelionė ir sąnaudos kitokios. Reikia skristi ir lėktuvu, ir dar ten vietoje autobusu dardėti per 800 km. iki vietos, kur jau prasideda pėsčiųjų ir arklių takai ir kur jau galime pradėti žygiuoti. Ta vieta, tai Katūnės kalnagūbris. Po trijų dienų žygio pasiekiame 2000 m. esantį gražuolį - Akkemo ežerą. Šias vietas vietiniai laiko šventomis ir net vengia žvelgti į Baltąjį Kalną (Belucha). Rerichistai (Nikolajaus Konstantinovičiaus Rericho (1874-1947) garsaus rusų dailininko, mąstytojo ir visuomenės veikėjo pasekėjai) mano, kad tai yra šiauriniai vartai į Šambalą. Pasak jų čia pilna neatpažintų skraidančių objektų, dvasių, keistų reiškinių ir pan. Ši vieta daugelį traukia, tai tokia gana paslaptinga, mistinė vietovė, čia suplaukia žmonių iš visos Rusijos ir aplink ežerą įsikūręs visas palapinių miestelis. Kaip bebūtų, bet tos vietos išties traukia, nepaprastai graži gamta, vešli augmenija, ir ten tikrai gera.

Laukinė gamta vilioja

Kodėl pasirinkote būtent Altajų?
Ketinau pažymėti savo 50 metų, kai pirmą sykį pabuvojau Altajuje. Tad šioks toks jubiliejus. Dabar buvo 7 kartas kaip esu Altajuje, ir tiek pat kartų užlipta į aukščiausią Sibiro kalną - Beluchą. 4506m. siekia rytinė jo pusė, vakarinė 100m. mažesnė. Ir šiais metais mūsų pagrindinis tikslas buvo Beluchos viršūnė. Padarėme keletą treniruočių ledynais, keletą aklimatizacijos žygių ir pajudėjome tikslo link. Be to, šiame kalnuotame krašte 1941 m. buvo deportuota 7232 tremtiniai iš Lietuvos. Tad nenustebkite ir šiandien čia sutikę lietuvių kalbos dar nepamiršusį mūsų tautietį ar tik lietuvišką pavardę išsaugojusį tremtinių palikuonį. Įdomu, kad būtent čia, su tėvais ir sesute Laima, buvo ištremtas ir Lietuvos alpinizmo pradininkas Gediminas Akstinas su tėvais, kuriam leidimas sugrįžti į tėvynę buvo išduotas tik 1954 m. O 1957 m. Gediminas Akstinas įkuria pirmąją respublikinę alpinizmo sekciją ir tampa jos pirmininku. Kitas žymus Altajaus tyrinėtojas, keliautojas, gamtininkas, rašytojas yra Vytautas Almanis, su žmona Julija šiuose kraštuose praleidęs daugiau kaip 8 metus. Daugelis Altajaus kedrynų yra užsodinta būtent Vytauto, kuris per metus čia susodindavo tūkstančius kedrų, 250 - 300 ha miško. „Altajaus gamta, viena gražiausių pasaulyje,” - sako jis. Vien dėl šios pasakiškos gamtos čia ir nutarėme šiais metais rengti turiadą.

Į aukščiausią Sibiro kalną

Bet važiavote ne tik dėl gamtos?
Taip, mūsų tikslas buvo ir Belucha, tad dalis pasiliko prie vaizdingo Ak-kemo ežero stovyklauti, o kita dalis, jau su didesniais siekiais, patraukėme link Beluchos. Tik pradėjus kilti prasidėjo prasti orai, lietūs, sniegas, buvome užpustyti kokias tris paras. Tokios buvo pūgos, kad buvome praradę bet kokią viltį judėti aukščiau, pasibaigė visi resursai. Bet nepasidavėme, po trijų parų kiek prasiblaivė, ir nutarėme tęsti žygį. Per Delone perėją (2b), užkilome į nedidelę Tomsko studentų viršūnę. Ir nuo tenai link Beluchos pasirinkome kiek sudėtingesnį, bet saugesnį maršrutą - uolomis, nes visur kitur buvo labai dideli sniego lavinų pavojai. Visas kopimas ir nusileidimas užtruko apie 18val., išėjome su tamsa ir grįžome su tamsa. Teko panaudoti daugybę virvių, daryti turėklus, kad užtikrintume žmonių saugumą, ir visi 20 žmonių galėtų saugiai sulaipioti.
Man pačiam į Beluchą teko labai įvairiais maršrutais kopti, ir sudėtingu ledokryčiu, ir Ak kemos sienos vakarine ketera.

Misija - kalnai

Kas sunkiausia buvo kelionės metu?
Kaip visuomet, su didelėmis grupėmis keliaujant sunkiausia būna psichologiškai. Reikia užtikrinti saugumą visiems dalyviams, o padėjėjų, vadų trūksta. Viena, kai keliauja 10 žm. grupelė, o kita, kai 50. Bet, nežiūrint visų sunkumų, smagu, kad žmonės keliauja, nori pamatyti kalnus, tą grožį, kurį aš patyriau ir kitiems dabar noriu parodyti. Vesti žmones į kalnus yra mano misija. Ir šiuose kalnuose pamatysi tai, ko nepamatysi jokiuose kituose Europos ar Amerikos kalnuose. Dar jie nepaliesti civilizacijos, dar dvelkia atšiaurumu, pirmapradžiu gamtos grožiu.

Jums gražiausi kalnai?
Visi savaip gražūs. Altajaus kalnai tokie laukiniai. Daug kartų esu čia buvęs, ir jau su šia turiada pasakiau visogero šiems gražiesiems „aukso kalnams”. Daugiau jau tikriausiai čia nebesugrįšiu. Nors kas čia žino… Dar labai traukia Pamyras, ištisas lietuviškų viršūnių regionas - Lietuva, Čiurlionis, Donelaitis. Tikiuosi ateinančią vasarą čia patraukti ir sulaipioti į šias viršūnes. Turiu dar tikrai įvairių planų ir neužbaigtų darbų visame Pietvakarių Pamyre.

Gyvybingumas - iš Gamtos

Jūs tiek daug visko organizuojate, rengiate, štai netrukus prasidės pėsčiųjų žygiai, snaigės žygiai, iš kur tiek energijos?
Man jos suteikia žmonės, keliaujantys sykiu su manimi ir pati gamta. Kai išeinu į gamtą, įgaunu jėgų, o būdamas vien tarp popierių, kabinete, galą gaučiau. Visi šitie slidžių žygiai, turiados, pėsčiųjų žygiai man atgaiva ir sielai ir kūnui. Su pasauline turizmo diena - rugsėjo 26d. ir prasidės visas mano rengiamų žygių ciklas, kuris startuos pėsčiųjų žygiais įvairiose Vilniaus apylinkėse.

Jūsų dienotvarkė?
Keliuosi anksti, apie 5 val., darau mankštą ir į darbą pėdinu, nes dabar, kai beveik visą vasarą praleidau kalnuose, darbų tiek susikaupė, kad vos spėju suktis.

Mėgstamiausias patiekalas?
Ir kalnuose, ir namuose - grikių košė.

Jūsų žodis Lietuvos žmonėms?
Išnaudokite kiekvieną savo galimybę pabūti kitame pasaulyje, kitoje aplinkoje. Būtinai. Kalnai žmogų sustiprina, sutvirtina ir tada visai kitaip teka mūsų kasdienybė, nebūna tokia baisi buitis ir kiti rūpesčiai. Kalnai žmogų pakylėja visiems metams, nežinau kaip gyvenčiau be kalnų. Ir visiems Jums linkiu pagal savo galimybes rasti laiko pakeliauti, pagal savo galimybes pabūti kalnuose, juk po to gyvenimas įgauna visai kitą skonį ir prasmę. Kiekvienam sava viršūnė, vienas renkasi aukštesnę, kitas lengviau pasiekiamą.

______
Kaukazo turiadoje dalyvavo - 60 žm. Kelionė kainavo apie 1 tūkstantį litų su visomis vizomis.
Altajaus turiadoje ~ 51 žm. Kelionė apie 3 tūkst. litų. Didžioji dalis kainos - lėktuvo bilietai.

Kalbino Vytautas Nosevičius

Sveikatingumo renginiai
Sveiklumo ir sportiškumo A. Jucevičiui galėtų pavydėti daugelis. Algimantas - vienas orientavimosi sporto pradininkų Lietuvoje. Vilniaus keliautojų klubui vadovauja nuo 1977 m. A. Jucevičius - Vilniaus sveikatingumo renginių „varikliukas”. Įdomūs pažintiniai pėsčiųjų žygiai, slidžių žygiai „Snaigė”, turistų sąskrydžiai ir daugybė kitų sveikatingumo renginių vyksta būtent šio žmogaus dėka.

Kalnai - didžiausia aistra
Kalnus Algimantas Jucevičius įsimylėjo Karpatuose. Tada jam buvo 16 metų, tačiau tai nė kiek nesutrugdė vadovauti žygiui. Po metų sekė žygis į daug rimtesnius Altajaus kalnus. Vėliau buvo Kaukazas, Pamyras ir kiti dar sudėtingesni kalnai.
Pirmą turiadą Fanuose Algimantas surengė 1974 m. Tuomet susirinko 320 turistų. Vėliau Algimantas keliautojų norinčių į kalnus tiesiog negalėjo atsiginti. Bendrakeleivių gretos vis augo.
Yra toks posakis, kad gražiausi kalnai tie, kuriuose dar nebuvai. Matyt todėl Algimantas pabuvojo praktiškai visuose kalnynuose.

Lietuvos šviesuolis
1996 m. A. Jucevičius apdovanotas Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 2005 m. kilnaus elgesio komiteto laureatas. 2008 m. už įkvepiantį gyvenimo būdą, meilę gamtai ir žmogui Algimantas Jucevičius apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
Kiekvienais metais vykstančioje LRT televizijos akcijoje „Daugiau saulės, daugiau šviesos” 2008 metais Algimantas Jucevičius buvo paskelbtas Lietuvos šviesuoliu. Praktiškai visą savo gyvenimą paskyręs turizmo sportui ir kelionėms, Algimantas išties yra Lietuvos keliautojų saulė.

Algimantas Jucevičius (g. 1942 m. balandžio 30 d. Kaune) - keliautojas, žygeivis, alpinistas, orientacininkas.
1962-1967 m. dirbo Lietuvos tekstilės pramonės Mokslo tyrimų institute. 1967-1972 m. Kauno turistų klubo pirmininkas, 1972-1977 m. Lietuvos respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos vyr. instruktorius. Nuo 1977 m. Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas, 1991-2001 m. Lietuvos keliautojų sąjungos viceprezidentas ir valdybos pirmininkas, nuo 2001 m. prezidentas. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems” generalinis sekretorius.
Vienas orientavimosi sporto pradininkų Lietuvoje. 17 kartų Lietuvos turizmo čempionas: 12 kartų kalnų turizmo (1970 m. Centrinis Kaukazas, 1974 m., 1985 m., 1987 m. Centrinis Pamyras ir kt.), 3 kartus slidžių turizmo (iš jų 1975 m. Jakutija), pėsčiųjų turizmo (1969 m. Centrinis Tian Šanis), motociklų turizmo (1979 m. Vidurinė Azija).
Turiadų Kaukaze, Tian Šanyje, Pamyro Alajuje ir kt., slidžių žygių „Snaigė” 1967-1972 m. Kaune, nuo 1973 m. Vilniuje ir kt. keliautojų sąskrydžių rengėjas. Vadovavo 26 didžiausio sudėtingumo kelionėms.

Liepa - Rugsėjis Kinija, Pakistanas, Indija, Kirgizija, Kazakhstanas, čia driekiasi Tian Šanis, iš kinų kalbos verčiant, Dangiškieji kalnai. Ir kyla jie iki pat debesų, daugiau nei 300 viršūnių siekiančių 6000 m ir aukštesnių. Ties Kirgizijos ir Kinijos siena, 77 km besitęsiančiame Inylcheck ledyne, yra aukščiausioji viršūnė Jengish Chokusu (Pik Pobeda) 7439 m, dvasių valdovas Khan Tengri siekia 7010 m. Taip pat nemažos perėjos, daugybė jų jungia Kiniją ir Kazahstaną pavyzdžiui 3880 m aukštyje esanti Terek. Dėl sauso klimato sniego riba prasideda aukštai, ties 3350 m, bet klimatas atšiaurus, peraukštėjimai smarkiai jaučiasi, kopimo sąlygos sudėtingos, patirtis žygiuojant po kalnus ir visa įranga būtini. Kad nusigautume čia skrendame į Beijing Kinijoje, Almatą ar Biškeką Centinės Azijos šalyse arba iš Maskvos traukiniu keliaujame iki Taškento (3 paros). Tada jau vietinis transportas, traukiniai, kurių tinklas gerai išvystytas, arba autobusai.

Arba galime keliauti į Altajų, auksinius kalnus esančius dalyje Rusijos, Kinijos, Mongolijos ir Kazakhstano. Iš Maskvos 3,5 valandos lėktuvu arba 48 valandos traukiniu iki Barnaul (300 km iki kalnyno) arba Novosibirsko (apie 600 km atstumas), nuo čia Trans Siberia geležinkeliu arba vietiniais autobusais pasiekiame kalnus . Į didžiausius artimus miestus Gorno- Altaysk ir Biysk keliauti nepatartina, jie niūrūs ir gerus gidus čia susirasti be galo sunku. Vienas gražiausių ir lengviausiai prieinamų ledynų yra Aktru, aukščiausias kalnas Belukha, nusigauti iki jo sunku, artimiausias miestelis Tungur , nuo kurio pėsčiomis tenka keliauti 3 dienas, raitam 2. Altajuj sniego linija prasideda ties 2000 - 2600 m riba, perėjų nedaug,bet jos sudėtingos.

Rugsėjį, aplankome Kaukazo kalnus, nors norint įkopti į Elbrusą ar kitas aukštąsias viršūnes reikėtų važiuoti liepą rugpjūtį ir keliauti ilgoje voroje su daugybe turistų. Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir pietvakarių Rusija, čia 1200 km tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų driekiasi aukščiausieji Europoje kalnai. 5642 m Elbrusas, Dykh-Tau 5204 m, Koshtan-Tau 5144 m ir Kazbek 5037 m, tai aukščiausios viršūnės. Oras labai kintantis, vieną dieną gali būti saulėta,o kitą pliaups lietus ir snigs aukštesniosiose vietose. Keliaujama dažniausiai iki Maskvos oro uostų, o tada Mineralniye Vodi, miestelis prie Elbruso. Dažnai žygiai pradedami nuo kalnų kurorto Bakuriani.

Spalį - Gegužę skrendame į Katmadu, Nepalo sostinę Himalajuose, aukščiausiuose kalnuose, kur link dangaus kyla Everestas. Maršrutų čia be galo daug, kiekvienam pagal galimybes, takai vingiuoja 1000 - 5000 m aukštyje. Galima žygiuoti su vietinėmis kelionių agentūromis arba keliauti vieniems, tik su nešikais. Apsistojama vadinamuose „arbatos” nameliuose arba kempinguose. Maršrutai 8 - 30 dienų ilgio. Populiariausias pasaulyje - Anapurnos žiedas. Keliaujant matomos Dhauligiri (8167 m), Anapurna (8091 m), Machhupuhhare (6993 m) viršūnės, pasiekiamas 5430 m aukštis ties Thorang La perėja.

Sausis - Vasaris arba Liepa - Rugpjūtis vykstame į Centrinės Aukštikalnės Kenijoje. Skrendame į Nairobį, iš ten dvi valandas matatu, mažu autobusiuku taksi, keliaujame iki Nyeri miesto, tai vartai į Aberdare nacionalinį parką- kalnų masyvą. Šalia jo randasi Kenijos kalnas su antra pagal aukštį Afrikos viršūne. Batian (5199 m) ir Nelion (5188 m) sudėtingos, pasiekiamos tik su alpinistine įranga, užtat į trečiąją pagal aukštį, Point Lenana (4985 m), be didesnės rizikos ir sunkumų gali užkopti ir žygeiviai. Yra daugiau nei 7 skirtingi maršrutai pakilimui link viršūnių. Oras čia nenuspėjamas, gali būti žvarbu, drėgna, kartais kyla dideli vėjai, temperatūra svyruoja nuo 14 iki 34 C, todėl reikia būti pasiruošus viskam. Jeigu neturite patirties vaikščiojant po kalnus patariama eiti Naro Moru ir Sirion maršrutais,o aukščiau nosių nė nekišti arba pasikviesti patyrusį draugą ar nusisamdyti gidą.

Liepą - Rugsėjį arba Vasarį - Kovą Kackaro kalnai Turkijoje. Autobusu, traukiniu ar lėktuvu, kaip leidžia galimybės, iš Istanbulo ar Ankaros traukiame į Erzurum arba Trabzon. Tada autobusu iki Yusufeli, kur persėdame ir vykstame į Yaylalar, nuo čia patariama pradėti žygiuoti. Kelionę pradėjus šiaurinėje pusėje pavyzdžiui Yukara Kavron, greičiausiai būsite užklupti rūko ar net lietaus. Siūloma išsinuomoti porą mulų, kad nereikėtų visko neštis patiems. Jeigu turite patirties vaikščiojant po kalnus, gidas nebūtinas, galima žygiuoti ir su draugu, kopimas nėra techninis, nesudėtingas. Aukščiausioji viršūnė beveik siekia 4000 m, tai Kackar Dagi (3937 m).

Vasaris - Gegužė arba Liepa - Spalis, galime nukeliauti į Atlaso kalnus. Nuo Maroko per Alžyrą iki Tuniso jie driekiasi 2400 kilometrų, 300 viršūnių kyla į 3000 m aukštį. Aukščiausioji stūkso Maroke, tai Jbel Toubkal 4167 m virš jūros lygio, M’Goun 4701 m - antroji. Ouanoukrim 4088m viršūnė ir Tizi perėja taip pat verti pamatyti. Lipimas nėra sudėtingas/techninis, svarbiausia didelis noras ir entuziazmas, takų yra įvairiausio pasirengimo žmonėms, nors kai kur katės ir ledkirčiai reikalingi. Dvi tradiciškai turistų lankomos vietovės : 1) Toubkal masyvas, o jame ir aukščiausioji viršūnė. Nakvoti galima kalnų trobelėse. 2) M’Goun kalnų grandinė, 180 km į rytus nuo Marakešo, antroji dažniausiai lankoma vietovė. Kalnų trobelių čia nerasite, tik jų griuvėsius, teks neštis ir palapines. Priėjimas prie masyvo gana komplikuotas, taigi viską reikia smulkiai apgalvoti iš anksto. Gidai, nešikai ir mulai laukia visų išsirengusių į ilgesnį nei poros dienų žygį.
Tenerifėje kalnai nesudėtingi, čia galima keliauti visus metus ir maršrutų yra įvairausio fizinio pasiruošimo žygeiviams. Sninga retai, bet norint kopti į aukščiausias viršūnes rekomenduojama turėti kates. Pagrindinės vaikščiojimo vietovės yra keturios:
1) Anaga kalnai. Rekomenduojami maršrutai yra du (nuo Cruz del Carmen iki Chinamada žiedo ir nuo Chamorga iki Roque Bermejo), besitęsiantys po 12 km ir nužygiuojami per maždaug 5 valandas;
2) Teno kalnai. Masca Ravine, priešistorinio kraštovaizdžio takas, kelio 6 valandos;
3) Teidės nacionalinis parkas, kuriame iškyla El Teide vulkanas (3718 m), aukščiausias taškas Ispanijoj. Greta jo yra žemesnis, siekiantis 3134 m aukštį, bet užtat senesnis Pico Viejo ugnikalnis. Parke 9 skirtingi maršrutai, nuo 2 valandų ramaus pasivaikščiojimo iki 8 valandas trunkančio kopimo;
4) Orotava slėnis, iškylantis iki 4000 m.
Vietinio transpoto struktūra gerai išplėtota, bet norint pasiekti atokesnius kalnų takus siūloma išsinuomoti automobilį.
Tai tik dalis pasaulio kalnų, visus juos aprašyti neužtektų žurnalo puslapių. Dėl politinio šalies režimo gali neišsipildyti svajonė nukeliauti į Šiaurės Korėjos kalnus, o visur kitur reikia tik noro ir pasiruošimo.

Apie kalnus skaičiais
1/8 (vienas iš aštuonių) pasaulio žmonių gyvena kalnuose.
1/4 (vienas iš keturių) pasaulio kraštovaizdžių yra kalnuotas.
1/4 (vienas iš keturių) pasaulio turistų renkasi kalnus atostogoms.
1/2 (vienas iš dviejų) pasaulio žmonių yra priklausomi nuo kalnų teikiamo geriamo vandens.
3/4 (trys iš keturių) pasaulio šalių turi kalnynus ar aukštumas.

1,000 skirtingų kalbų yra šnekama kalnuotuose regionuose.
1,000,000,000 žmonių laiko Kailash kalną Azijoje šventu.
2,000,000,000 žmonių yra priklausomi nuo kalnų teikiamo maisto, kalnuose esančių hidroelektrinių, medienos ar mineralinų išteklių.

parengė Vytautas Nosevičius

Į kainą įskaičiuota:

Kelionė: Vilnius - Berlynas.
Nakvynė Berlyne.
Kelionė Berlynas - Ahlbeck
5-6 nakvynės Ahlbeck
Kelione Ahlbeck - Berlynas
Nakvynė Berlyne

Kelionė: Berlynas - Vilnius.

Pilnas maitinimas stovyklos/projekto metu Berlynas/Ahlbeck

Pažintinės išvykos po Berlyną, turas dviračiais bei laivu Ahlbeck‘e,

Jaunatviška, aktyvi projekto programa.
Visos su programa susietos priemonės.

Sveikatos draudimas.
Norint užsiregistruoti užpildykite dalyvio anketa (rasite priede). Gavus Jūsų anketą susisieksime dėl sutarties sudarymo ir mokesčio pervedimo.

Temos, kurios bus gvildenamos projekto metu:
Europos identitetas - Kokios mintys kyla jauno žmogaus galvoje, kuomet kalbame apie Europos bendruomenę, visuomenę. Kaip jauni žmonės gyvena ir kuria Europos identitetą kiekvieną dieną?
Europinis dalyvavimas - Kaip jauni žmonės dalyvauja vystant Europos bendruomenę? Kokias vystymo galimybes kiekvienas mato savo šalyje
Be Lietuvos ir Vokietijos projekte dalyvaus taip pat atstovai ir organizacijos iš Lenkijos, Čekijos, Danijos. Šis projektas yra puiki galimybė dalyvaujantiems tobulėti, dirbant tarptautinėje komandoje.

Su tais, kas vyks į Vokietija dar atskirai susisieksime ir aptarsime galimybę susitikti visiems prieš kelionę ir susipažinti, susibendrauti. Registracijai ar papildomai informacijai galite kontaktuoti tiesiogiai su manimi:

Vytautas Nosevičius

vytautas@kelionėsirpramogos.lt

8 61654756
Dėmėsio! Liko tik dvi vietos! Apsisprendimo laikas skubotas - tik ši savaitė!

Kaip kilo idėja vienam pasileisti į šią ne itin mums žinomą ir paslaptingą pasaulio pusę?
Tiesiog su keliais draugais planavau keliauti po Rusiją ir Kiniją. Jiems atsisakius, nebeliko ką daryti ir iškūriau sau vienas. Per kelias dienas susikroviau kuprinę, pasiėmiau dvivietę palapinę, miegmaišį, fotoaparatą ir išmoviau.
Nuo Vilniaus stabdžiau pakeleivingas mašinas iki Rygos. Ten persėdau į autobusą iki Sankt Peterburgo. O iš jo naktiniu traukiniu - iki Maskvos. Tada persėdau į kitą traukinį ir su juo dardėjau 4000 km. Taip nukakau iki Irkutsko.
Kuo greičiau norėjau pasiekti Kiniją. Maskvoje tokios kainos, kad savaitė joje prilygsta šešioms savaitėms buvimo Kinijoje. Rusija - labai brangi šalis. Ne tik sostinė, bet ir Sankt Peterburgas. Puodelis arbatos ten kainuoja tiek pat, kiek Vilniuje galėtų puikiai papietauti du žmonės. Kainos didžiulės, o kokybė labai prasta.
Nemažai negerų žmonių. Dardėdamas traukiniu Mongolijos link, pabundu naktį - kažkas krapštosi po mano kuprinę. Kad stvėriau už rankos, bet nedorėlis išsprūdo ir pabėgo. Vėliau buvau budresnis.
Buriatai - labai šaunūs, bet daug geria, ir kai pasigeria būna labai pikti. Iš Irkutsko traukiniu pasiekiau Ulan Udė. Ten ilgai neužsibuvau. Permiegojęs kalnuose, pasiekiau šiaurinę Kinijos dalį.
Rusijoje neverta ilgai užsibūti, nes šimtą kartų gražiau yra Tolimųjų Rytų perle - Padangių Karalystėje. Tad keliaukime tenai.
Kaip tave pasitiko Kinija?
Pirmiausia nustebino begalinis dėmesys. Šiaurinėje Kinijos dalyje jie tikriausiai visai nematę baltaodžio, tad jie manimi be galo domėjosi. Rodo pirštais ir rėkia: „Loujie” (liet. „atėjūnas”, gal net „ateivis”). Dėmesys labai vargina, nes kasdien matydavau per milijoną žmonių ir visi jie spoksodavo į mane. Kertant Kinijos sieną reikia būtinai būti su grupe, tad prie pat sienos pasiprašiau į vietinių autobusiuką.
Pirmiausia atvykau į Qiqihar miestelį. Šis miestas žymus tuo, kad jį kerta 170 upių. Jame bei jo apylinkėse priskaičiuojama daugiau kaip 800 ežerų ir 15 povandeninių šaltinių. Gyvena 920 tūkst. žmonių.
Prie pat Šiaurės Korėjos sienos yra gražus ežeras Sunchuahu. Jo viena dalis priklauso Kinijai, o kita - Šiaurės Korėjai. Kai juo plaukiojau, širdis suvirpėjo - o jei netyčia atsidurčiau šios komunistinės šalies vandenyse, uždarytų už grotų mažiausiai 15 metų…
Kaip jauteisi pats vienas būdamas tokioje gigantiškoje šalyje?
Visai ramiai. Svarbiausia pasitikėti savimi ir visur eiti drąsiai. Sutikau kelis slovakus, kuriuos ne sykį buvo apgavę ir apiplėšę. Pažiūrėjau, kaip jie eina: kaip mergaitės, nudelbę akis, nedrąsūs žvilgsniai, nepatikliai žiūri į viską. Jei žengi tvirtai, tai kas tau gali atsitikti? Galiu pasakyti, kad visi kelyje sutikti kinai traukėsi iš kelio. Nes ką jie žino - jei tu toks drąsus, tai tikriausiai nesi vienas, turi čia draugų, o kadangi nesi vienas, tai ir jiems nedrąsu užkabinti tada. Šiaip jie labai bailūs. Ir taikūs. Jie nėra agresyvūs kaip rusai. Dar į lietuvius rusai žiūri neblogai, bet jei sužinotų, kad esu koks estas ar latvis, kelionė po šią kaimyninę šalį baigtųsi graudžiai. O Kinijoje žmonės daug šypsosi, romūs, be galo smalsūs, net nemokėdami kalbos jie kažkaip sugeba labai daug paklausti.
Labai mėgsta valgyti, valgo daug ir būriais. Rodos, čirškina dieną naktį. O kodėl jiems nevalgyti? Maistas labai pigus ir skanus. Daug vaisių, daržovių. Kadangi dar labai mėgstu ryžius, tai tenai tikrai nebadavau. Gera porcija skanaus kiniško maisto kainuoja 1-2 Lt. Garuose virtos bandelės mantou su įvairiausias įdarais - pasakiškas patiekalas, kurio visu stiprumu gali paragauti tik Šiaurės Kinijoje. Jos tekainuoja apie 20-50 ct. Šiaip man Kinijoje diena su visais traukinių, autobusų važiavimais, parkais ir įžymybėmis, maistu kainuodavo iki 50 Lt. Tai labai pigu….

Vytautas Nosevičius

Nuotraukos Vytauto Krasnicko

Daugiau šio patrakėlio nuotykių Kinijoje skaitykite rugsėjo “Kelionės ir pramogos” numeryje!

Repertuaras
Didžioji salė

5 d. 12 val. Sigitas Siudika „PRINCESĖ IR KIAULIAGANYS”. Rež. Algirdas Mikutis, dail. Neringa Keršulytė, komp. Olegas Ditkovskis. Trukmė 50 min.

12 d. 12 val. Sigitas Siudika „TRYS PARŠIUKAI”. Rež. Algirdas Mikutis, dail. Aušra Bagočiūnaitė - Paukštienė, komp. Olegas Ditkovskis. Trukmė 45 min.

19 d. 12 val. Samuilas Maršakas „KATĖS NAMAI”. Rež. Algirdas Mikutis, dail. Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė, komp. Andrius Kulikauskas. Trukmė 50 min.

22 d. 18.30 val. „GELEŽIS IR SIDABRAS” (pagal Vlado Šimkaus eiles). Monospektaklis suaugusiems. Inscenizacijos aut ir rež. Rolandas Kazlas, dailininkė Neringa Keršulytė. Trukmė 1 val. 30 min.

24 d. 18.30 val. Premjera jaunimui ir suaugusiems!„ŠEKSRYSAP, t.y. ŠEKSPYRAS” (pagal Williamo Shakespeare‘o sonetus). Rež. Joana Čižauskaitė. Trukmė 50 min.

25 d. 12 val. Augustinas Gricius „DAKTARAS DOLITLIS” (pagal Hugh Loftingą). Rež. Rimas Driežis, dail. Aušra Bagočiūnaitė - Paukštienė, komp. Faustas Latėnas. Trukmė 1 val. 10 min.

26 d. 12 val. Jonas Mačiukevičius „BITĖ MAJA” (Voldemaro Bonzelso knygos „Bitė Maja ir jos nuotykiai” motyvais). Rež. ir dail. Vitalijus Mazūras, komp. Faustas Latėnas. Trukmė 50 min
Mažoji salė
4 d. 12 ir 14 val. „KIŠKIŲ SUKILIMAS” (pagal Kazio Binkio poemą „Kiškių sukilimas”. Scenarijaus aut. Rimas Driežis). Rež. ir dail. Rimas Driežis. Trukmė 40 min.

5 d. 14 val. Nijolė Indriūnaitė „PELENĖ” (Charles‘io Perrault pasakos motyvais). Rež. Nijolė Indriūnaitė, dail. Rimas Driežis, komp. Linas Rimša. Trukmė 40 min.

11 d. 12 ir 14 val. Rokas Mikutis „LIUNĖS NUOTYKIAI”. Rež. Almira Grybauskaitė, rež. pedagogas Algirdas Mikutis, dail. Aušra Bagočiūnaitė - Paukštienė, komp. Faustas Latėnas. Trukmė 45 min.

12 d. 14 val. Nijolė Indriūnaitė „MUZIKINĖ DĖŽUTĖ” (pagal Vladimiro Odojevskio pasaką „Miestelis tabokinėje”). Rež. ir dail. Julija Skuratova, komp. Irmantas Jankaitis. Trukmė 40 min.

17 d. 18.30 val. „PASVYDO”. Antano Strazdo eilėraščių pamatymai suaugusiems. Rež. ir dail. Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė, komp. Faustas Latėnas. Trukmė 50 min.

18 d. 12 ir 14 val. Nijolė Indriūnaitė „SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI” (pagal brolių Grimmų pasaką). Rež. Nijolė Indriūnaitė, dail. Neringa Keršulytė, komp. Irmantas Jankaitis. Trukmė 40 min.

18 d. 18.30 val. Premjera suaugusiems (N-14)! Konstantas Ildefonsas Galčinskis „ŽALIOJO ŽĄSINĖLIO TEATRAS”. Rež. ir dail. Algirdas Mikutis, komp. Olegas Ditkovskis. Trukmė 50 min.

19 d. 14 val. „PASAKA APIE VĖŽLIUKĄ” (Žanio Gryvos knygelės motyvais. Inscenizacijos aut. Algirdas Mikutis). Rež. ir dail. Algirdas Mikutis, komp. Alvydas Jegelevičius. Trukmė 40 min.

25 d. 14 val. Violeta Palčinskaitė „BJAURUSIS ANČIUKAS” (Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais). Rež. Algirdas Pociūnas, dail. Aušra Bagočiūnaitė - Paukštienė, komp. Vidmantas Bartulis. Trukmė 40 min.

25 d. 18.30 val. Vytautas V. Landsbergis „VILIS”. Dramos spektaklis suaugusiems ir jaunimui. Rež. Vytautas V. Landsbergis, dail. Virginijus Kašinskas. Trukmė 1 val.

26 d. 14 val. „RAUDONKEPURĖ” (pasakų apie Raudonkepuraitę motyvais). Rež. ir dail. Vitalijus Mazūras, komp. Faustas Latėnas. Trukmė 35 min.

Bilietų kainos į spektaklius skirtus vaikams (dieninius) - 10 Lt vienam žmogui. Į spektaklius skirtus suaugusiems (vakarinius) - nuo 10 iki 30 Lt. Bilietus platina Vilniaus teatro „Lėlė” kasa ir Tiketa www.tiketa.lt.
Daugiau informacijos: www.teatraslele.lt arba tel. (85) 262 86 78